„Muzika erdvėje“ įspūdžiai neblėsta: atmintyje išliks skambėti kitoks Vilnius

Visą savaitę, rugsėjo 5–10 dienomis, vykęs įvietintos muzikos festivalis „Muzika erdvėje“ sostinės publikai pristatė net vienuolika kūrinių, sukurtų arba adaptuotų miesto erdvėms ir nagrinėjančių Vilniaus „užribių“ temą.

9-ąjį kartą kultūros inovacijų agentūros „Meno genas“ rengiamas festivalis šiais metais subūrė įvairią auditoriją tyrinėti miestą, alternatyvias ir užribyje liekančias erdves, bendruomenes ar procesus, taip užbaigdamas Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtų temų seriją.

Organizatoriai: „Mums tai didelis įkvėpimas“

Organizatoriai skaičiuoja, kad šiais metais „Muziką erdvėje“ aplankė beveik 800 klausytojų, iš viso dalyvavo per 40 kompozitorių, atlikėjų ir kitų sričių kūrėjų.

„Šiemet festivalis kaip niekada susilaukė publikos susidomėjimo. Norime padėkoti visiems kūrėjams, kurie dalyvavo ir kvietė tyrinėti miestą, taip pat ir erdvių partneriams, leidusiems bei rūpestingai padėjusiems suskambėti kūriniams“, – dėkoja A. Matulevičiūtė ir M. Drukteinis.

Organizatoriai taip pat dalijasi ir ypač maloniomis istorijomis: „Buvo klausytojų, kurie nepraleido beveik nė vieno renginio, tad pradžiuginome juos padovanodami bilietus į finalinį festivalio renginį! Taip pat išgirdome, kad į „Muzika erdvėje“ bilietus ne pirmus metus dovanoja ir gimtadienio proga – mums tai didelis įkvėpimas pasirūpinti, kad kiekvienąkart muzikiniai įspūdžiai praturtintų klausytojų kasdienybę ir prisidėtų, geriau pažįstant ne tik sostinę, bet ir šiandienos kūrėjų muziką.“

Domantas Pūras. Muzika prieglobsčiui. © Ilmė Vyšniauskaitė / Muzika erdvėje (2023)

Nekasdienės patirtys prasidėjo Pabėgėlių priėmimo centre

Nuo kompozitoriaus Domanto Pūro jautrios patyriminės instaliacijos „Muzika prieglobsčiui“ Pabėgėlių priėmimo centre Naujininkuose, sukurtos bendradarbiaujant kartu su menų agentūra „Artscape“, prasidėjęs festivalis, visai kitokioje erdvėje – Oslo gatvės požeminėje perėjoje Lazdynuose – pristatė kompozitoriaus ir violončelininko Anton Lukoszevieze kūrinį „Vilniaus panoramos“.

Nuo pat pirmosios dienos iki festivalio pabaigos klausytojų laukė Lukiškių aikštei sukurtas Jono Jurkūno audioturas „Sąskambis #1“. Jauniausios kartos kompozitorė Liepa Vozgirdaitė kūrinyje „Hommage à technics“ tyrinėjo Radvilų rūmų dailės muziejaus rūsio erdvę. Tuo tarpu Linas Rupšlaukis pakvietė prie buvusių Vyriausybės svečių namų Žvėryne – skambėjo kompozicija varinių pučiamųjų ansambliui „I Am Silent But Not Blind“.

Andrius Arutiunian pasiūlė kelionę 90-ųjų automobiliu, prasidedančią nuo LDS meno erdvės „Medūza“, kur eksponuojama jo paroda „Counterfates“, ir važiuojant „periferinio“ Vilniaus maršrutu bei klausantis jo kūrinio „Armen“. Iš Klaipėdos atvykęs duetas „Tykumos“ (Donatas Bielkauskas ir Kristijonas Lučinskas) Boriso Nemcovo skvere surengė muzikinę akciją „Skambėti negalima tylėti“. Grodami ir ardydami pianiną „Ukraina“, jie klavišus dalino klausytojams.

Kvietė ir į miesto parkus

„Muzikos erdvėje“ savaitgalis prasidėjo nuo Dominyko Digimo visiškai kitokio muzikinio potyrio – garsinės ekspedicijos „Einant į niekur: gausmais“ po Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį. Gamtos ir tolumoje liekančio miesto natūralius garsus papildė miške pasislėpusių, tačiau kartais, klausytojams keliaujant, netikėtai pasirodančių atlikėjų „Fleitų 3“ ir „Twenty Fingers Duo“ muzika.

Į spektaklį-siaubo pasivaikščiojimą kvietė Meno ir mokslo laboratorija, pristačiusi Vilniečių jau pamėgtą režisieriaus Gedimino Rimeikos kūrinį „Pasakų parkas“.

Liepkalnio vandens saugykla © Ilmė Vyšniauskaitė / Muzika erdvėje (2023)

Festivalio finalas sekmadienį būrį klausytojų pritraukė į kelis ypatingus pasirodymus. Liepkalnio vandens saugykloje, bendradarbiaujant su Energetikos ir technikos muziejumi, suskambėjo kompozitorės Onutės Narbutaitės „Vėrinys“. Jis, nors sukurtas dar 1995 metais, kiekvieną kartą atliekamas vis kitaip – muzikinis rezultatas priklauso nuo pasirinktų instrumentų ir atlikėjų sprendimų, todėl, kaip sako pati kompozitorė, šį koncertą galime laikyti ir premjera.

Paskutiniame festivalio renginyje Europoje kylanti lenkų scenos menų žvaigždė – choreografas Pawel Sakovicz Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose pristatė su Varšuvos nacionaliniu muziejumi sukurtą judesio ir garso performansą „Amando“. Į renginį atvyko ir ryški publika: teatro ir kino žvaigždės, garsūs nuomonės formuotojai bei visuomenininkai, ne tik džiaugęsi pasirodymu bet ir sveikinę su tokius išgyvenimus galinsiu suteikti festivaliu.

Kitais metais – jubiliejus

Kaip teigia organizatoriai, „Muzika erdvėje“ gyvuoja Lietuvos kultūros tarybos ir Vilniaus miesto savivaldybės, taip pat Lietuvos kompozitorių sąjungos bei kitų parterių dėka – kitu atveju, tokio pobūdžio renginiai vykti negalėtų: „Profesionalioji kultūra ir ypač šiuolaikinės muzikos ar scenos menų projektai, kuriuose yra daug eksperimento dvasios, netradicinių sprendimų, yra ypač brangūs.“

M. Drukteinis ir A. Matulevičiūtė prasitaria, kad dar nesibaigus festivaliui jau pradėta ruoštis ir kitiems – jubiliejiniams – metams.

Liepa Vozgirdaitė. „Hommage à technics“. © Ilmė Vyšniauskaitė / Muzika erdvėje (2023)

„Kitąmet vyks dešimtasis festivalis. Ketiname pristatyti visų metų ryškiausius kūrinius, o kompozitorius kartu su klausytojais kviesime apmąstyti, kaip per laiką keičiamės mes patys, kaip keičiasi miestas“, – atskleidžia įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ vadovai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Scroll to Top
Scroll to Top